| Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų —
| Toma la alegría de mis manos -
|
| Truputį korio ir truputį saulės,
| Un panalcito y un solcito,
|
| Kaip mums įsakė Persefonės bitės.
| Como nos mandaron las abejas de Perséfone.
|
| Neprirakintos valties neatriši,
| Barco sin ataduras desatado,
|
| Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi,
| No escucharás los suaves pasos de la sombra,
|
| Būties tamsybėj siaubo neįveiksi.
| No podrás vencer los horrores de la oscuridad del ser.
|
| Mums lieka pabučiavimai — pūkuoti,
| Nos quedamos con los besos - esponjosos,
|
| Vieninteliai, tarytum mažos bitės,
| Los únicos como abejitas
|
| Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo.
| Que mueren al salir volando del nido.
|
| Jos perveria skaidrių naktų tankynę,
| Atraviesan una maraña de toboganes,
|
| Jų tėviškė — tamsus Taigeto miškas,
| Su tierra natal es el oscuro bosque de Taigeth,
|
| Jų penas — laikas, liepžiedžiai ir mėtos.
| Su forraje es el tiempo, el tilo y la menta.
|
| Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė,
| Aquí está mi duro y alegre homenaje,
|
| Sausi karoliai, nebegyvos bitės —
| Collares secos, abejas muertas -
|
| Jų kūnuose medus pavirto saule.
| La miel se convirtió en sol en sus cuerpos.
|
| 1920
| 1920
|
| (перевод Томаса Венцловы) | (Перевод Томаса Венцловы) |