| Visos svajonės lieka kažkur praeity
|
| Vaikiškos mintys skęsta gilioj užmaršty…
|
| Kam atsisakom to kuo maži tikėjom, nešiojom ir slėpėm širdy?
|
| Kas man į visą tai atsakys?
|
| Norime būti suaugę, solidūs, rimti
|
| Tikimės tapti būtent tokie ateity
|
| Metame viską ir imamės to, kas mums vaikystės svajų neatstos
|
| Esam šiandien negalvodami, kas bus rytoj
|
| Aš tikiu, kad viskas bus gerai
|
| Kad mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
|
| Aš taip noriu žinot, ką jūs galvojat apie tai
|
| Sakau: būkim vaikai, svajokime kaip vaikai…
|
| Tikrąją laimę norim visi surast
|
| Ieškome, blaškomės, bandom kažką suprast…
|
| Bet prisiminkim: kai buvom vaikai, laimingi buvome tikrai
|
| Galbūt todėl, kad tos laimės reikėjo mažai
|
| Aš tikiu, kad viskas bus gerai
|
| Kad mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
|
| Aš taip noriu žinot, ką jūs galvojat apie tai
|
| Sakau: būkim vaikai, svajokime kaip vaikai…
|
| Laikas nelaukia, laiką nuneš ateitis…
|
| Vaiko svajonės — mano šventa viltis
|
| Noriu tikėt, kad tais laikais, kurie atūš, kurie ateis
|
| Liksime mes nors truputį vaikais…
|
| Aš tikiu, kad viskas bus gerai
|
| Kad mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
|
| Aš taip noriu žinot, ką jūs galvojat apie tai
|
| Sakau: būkim vaikai, svajokime kaip vaikai… |