| Mano gyvenimas lyg delnuose smėlis
|
| Smiltim tarp pirštų krist nesuspėjęs
|
| Aš sėdžiu čia ant šilto kranto
|
| Ir vėl matau kaip lūžta bangos
|
| Panašiai kaip tie likimai
|
| Sutikti spalvingam mano kelyje
|
| O aš taip myliu, aš taip myliu
|
| Už šitą keistą jausmą
|
| Paaukočiau tyliai viską, ką turėjau
|
| Ir kad atgal sugrįžęs vėl galėčiau
|
| Paliesti tą akimirką trumpam
|
| Dar kartą, meile, nusivilt, tavim
|
| Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi?
|
| Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta
|
| Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy
|
| Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka
|
| Sustok, palauk, skubėt nereikia
|
| Gyvenimas gražus ir aš galiu
|
| Kartoti tau šituos keistus žodžius
|
| Bet ta trumpa sekundė baigės
|
| O mūsų meilė panaši į snaigę
|
| Tirpstančią ant tavo spindinčių delnų
|
| Gražus gyvenimas, kaip meilė viena
|
| Viena motina, kaip sukasi žemė viena
|
| Vienas likimas, kaip karšta ugnis
|
| Ir aš girdžiu kaip plaka tavo vieniša širdis
|
| Kaip sekundės bėga greitai
|
| Tai užtruks truputį laiko
|
| Ir aš jaučiu kaip slysta tavo delnai iš mano rankų
|
| Todėl gyvenimo man vieno neužtenka
|
| Mano draugai, mano svajonės
|
| Mano gyvenimas, mano kelionės
|
| Mano miestai, mano drabužiai
|
| Mano mašinos, mano meilužės
|
| Mano širdis — tai mano meilė
|
| Mano darbas — jis saldus kaip seilė
|
| Aš glostau laimę delnuose, myliu kiekvieną dieną
|
| Nes, pasirodo, aš gyvenimą turiu tik vieną
|
| Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi?
|
| Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta
|
| Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy
|
| Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka |